Tradicinis karate-do, tai ne dar vienas karate stilius, o patirties žiniomis paremtas ir nuolat besivystantis originalus Japonijos savigynos menas, skirtas stiprinti tiek fizinį, tiek vidinį kūną, remiantis Bu-do filosofija, rytų kovos menų principais ir giliu suvokimu apie žmogaus fiziologiją, kūno dinamikos ir biomechanikos dėsnius bei minties galią. Šiandien Tradiciniu šis karate vadinamas, siekiant išlaikyti originalumą ir atsiriboti nuo „smūgio – spyrio“ sportu virtusių gausybės šiuolaikinių „karate stilių“.

Praktikuojant Tradicinį karate-do – plėtojamos žmogaus fizinės ir dvasinės galimybės. Žmogaus amžius ir lytis čia įtakos neturi, nes Tradicinio karate tikslas – pats procesas, kelias (do)! Praktikuojant, siekiama gilintis į procesus, o ne į rezultatus, koncentruojamasi į kokybę, o ne į kiekybę; mokomasi pajausti ir valdyti žmogaus biomechanikos bei minčių galios principus, kad remiantis savo paties patyrimu taptų aišku, kaip išgaunamas maksimalus efektas minimaliomis pastangomis – pradedant nuo idėjos, kad kova baigiama vienintelės technikos pastangomis, bet visuomet siekiant pagrindinės Budo idėjos – „Kova baigiama jos nepradėjus“.

Tradiciniame karate-do ypatingas dėmesys skiriamas emocijų ir smūgių kontrolei, kas padeda išvengti atsitiktinių traumų, o pagal Bu-do kovos menų filosofiją, tradicinis karate-do – tai asmenybės ugdymo metodika, skirta pasiekti svarbiausią šiame kelyje tikslą – tapti dvasiškai ir fiziškai harmoninga asmenybe, gebančia apginti bei apsiginti esant reikalui.